Monday 15 December 2008

Pneumothorax and Climbing

Laimėjau savotiškoje loterijoje - spountainious pneumothorax. Pirmą naktį ligoninėje kilo visokių minčių. Blogos mintys buvo susijusios su savęs gailėjimusi, bet paliksiu jas nuošalyje. Paminėsiu tik tiek, kad sunku atsisakyti daug svajonių. Dauguma kitų apmąstymų buvo vertingi. Svarbiausia, kad įsitikinau, jog turiu daug puikių draugų ir besirūpinančią šeimą. Supratau, kokie mes laimingi, kad galime matyti vaivorykštes, lipti kur norime ir visas pasaulis šypsosi mums. Gal geriau suvokiau, kodėl reikia gyventi dabar.

Šiandien paskambino daktaras ir pradžiugino, jog HRCT parodė, kad viskas tvarkoje. Keli mėnesiai ramybės ir vėl po truputėli galėsiu grįžti į kalnų pasaulį. Gal be didesnių planų ir svajonių. Na ir savisaugos instinktas visada bus šalia. Matyt ir kelionės draugams reikės paaiškinti, kad esu padidintos rizikos grupėje. O automatiškai ir jie.
  • Pirmą rytą pamaniau, kad esu rojuje. Kažkas man dar miegant paėmė mano ranką, o prasimerkęs pamačiau kažką panašaus į angelą su per daug aptemptais seselės drabužiais... adata į veną ir rojus baigėsi.
  • Prieš operaciją chirurgas (žemas mėsininkas su didele šypsena) nusivedė mane į reanimaciją. Daktarai apstulbo, kad aš galiu paeiti. O jis sako, "ai jis dvi savaites neišsijungė, tai nueis iki stalo ir pats".
  • "Hey doctor, please increase the dose of anesthetics I am used to drugs, " :) dedikuota LiberoFlat
  • Pasiklydau ligoninėje apsirengęs tik su balta marška, apatiniais, įsispyręs į batus ir rankoje nešinas trimis metrais šlangų ir aparatu, kuris išsiurbinėja orą.
  • Naktį skaitydavau James atneštą "Growers Bible", nes dieną daktarai nužiūrinėjo jos paveiksliukus
  • Gavau žvaigždutę, kuri sau tyliai ruseno ir naktimis pasakodavo pasakas
  • Sumąsčiau pirmą pasaulyje gyvą bongą. Galėjau panorėjęs išpūsti dūmus pro skylutę tarp šonkaulių - tai siurprizas!